Kelionė iš Klaipėdos į Vilnių

Kelionė iš Klaipėdos į Vilnių

Kelionės mūsų gyvenime lyg voratinklis ant medžio šakos. Iš toli atrodo vientisas, turintis spalvą, o pažvelgus iš arčiau, pastebimi įvairūs vingiai, netaisyklingi posūkiai ar nesuprantama kryptis.

Gyvenant Lietuvoje, keliauti tenka dažnam, visi turime savo priežasčių ir tikslų. Kartą, tokį tikslą „atradau“ ir aš, man reikėjo nuvykti iš Klaipėdos į Vilnių ir atgal. Tiesą pasakius buvau ne vienas, su šeima, žmona, vaikai, uošviai ir mano tėvai. Jei gerai pamenu, tuo metu turėjau tik 2 vaikus, tad žmonių skaičių galima įvardinti drąsiai – 8 🙂

mikroautobuso nuoma - kaina

Tada buvome nusprendę vykti į Vilnių visiems parodyti Gedimino pilį, valdovų rūmus ir dar kelias žinomas vietas aplankyti be vaikų 😉 Kelionė buvo suplanuota jau senokai, gal dar prieš pusmetį, tad visi tam ruošėmės. Bet nutiko tai, ko mažiausiai tikėjausi (galvojau, kad uošviai atsisakys, nebevažiuos), bet ne, ėmė ir sugedo mano gerbiamas „Vito“. Iki kelionės pradžios buvo likusi vos savaitė, vežiau vaikus į mokyklą ir grįžtant iš jos ne iš šio, ne iš to užgeso „kibiriukas“ ir deja, neberodė jokių gyvybės požymių. Pasukus raktelį panelė užsidega, rodo viską lyg ir gerai, bet sukant užvedimui, tyliau nei tyloje. Ž… opa, pagalvojau garsiai, vaikų gi nebuvo, leidau sau 🙂 Ką daryt, pradėjo suktis galvoje mintys. kaip kiekvienam būna gyvenime, nes yra angelai – draugai, kurie padeda tau ir kuriems padedi tu, kad ir kas be nutiktų. Paskambinau draugui, paprašiau pagalbos, partempti į kiemą, o ten kaip bus taip bus. Kaip sutarėm taip ir padarėm, draugas greitai prisistatė, gal jautėsi skolingas už paskutinę mano pagalbą, o gal laisvo laiko tuo metu turėjo. Žodžiu, padėjo jis man, partempė į kiemą, suėjome į namą arbatos.

kelionė

Sėdint prie arbatos su draugu papasakojau jam apie savo planus, kad 8 žmonių kelionės likimas pakibo ant plauko. Reikia kažkaip spręsti ir suktis, nusišypsojęs pasisakiau draugui. ką čia suktis atšovė jis, imi išsinuomoji mikrą ir varai ten kur planuota. Nematau čia bėdos, pasakė jis, Lietuvoje mikroautobusu nuoma nėra brangi, paskolinčiau savo, bet savaitgalį darbai prie namo, reikia parsivežti čerpes stogui ir dar visokių medžiagų, kurių karučiu nepaimsiu, šypsodamasis kalbėjo draugas.

Na ką, jei nuomoti tai nuomoti tą mikroautobusiuką, pagalvojau ir pradėjau ieškoti apie tai informacijos. Buvau nusprendęs ieškoti tokio busiko kaip mano, mat žinau kas ir kaip, nereikės ilgai „pažindintis“.  Radau aš tą įmonę, kuri nuomoja mikriukus ir tokius, kokio aš ieškojau. Išsinuomojau mikriuką savaitgaliui, galvojau dar palakstysim su šeima šen bei ten grįžę, smagu gi, buvo vasara.

Darant išvadą iš mano istorijos, jei ne mikroautobuso nuoma, kuris išgelbėjo, kažin ar ta vasara būtų smagi. Tėvai bambėtų, o apie uošvius patylėsiu… 😉

Taip pat skaitykite:

Dalinkis su draugais!